Pagrindinis

Parašiau eilėraštuką...

Kažkada ruošiau pranešimą „Nėra nekūrybingų mokinių“ remdamasi savo ugdytinių kūryba.

Šiandien galiu pasakyti tą patį. Svarbu tinkamai suformuluoti užduotį, padrąsinti, pasidalinti bendraamžių ir savo pačios kūryba ir, apsiginklavus kantrybe, laukti rezultato...

 Neformaliojo ugdymo užsiėmimuose pasiūliau mokiniams kurti eilėraščius, kad neatsibostų vien piešimas, lipdymas, aplikavimas. Be to, taip turtėja vaikų žodynas, nes šiame amžiaus tarpsnyje jis dažniausiai būna dar labai skurdus.

   Nutarėme, kad kursime eilėraščius apie pavasarį. Pakviečiau vaikus prie lango pasižiūrėti, kas vyksta šiuo metų laiku gamtoje: prieš akis matosi nedidelis miškelis, Marnakos upelis, laukai ir pievos.

   Vaikai po vieną sėdosi į suolus ir ėmė kurti. Aš taip pat kūriau su jais. Buvo labai smagu klausytis vaikų sukurtų eilėraščių, kam sunkiau sekėsi surimuoti, padėjau sudėlioti žodžius taip, kad gražiau skambėtų. Vaikams pažadėjau, kad jų eilėraščius įsegsiu į savo didįjį mėlyną segtuvą, kuriame laikau 28 metų sukauptą ugdytinių kūrybą įvairia tematika. Vaikai buvo patenkinti, kad jiems pavyko tai, kas atrodė neįmanoma...

Aš manau, kad mes sukursime dar ne vieną eilėraštį ir pasidalinsime su jumis.

                                                                                               Lolita Skumbinienė, 2 klasės mokytoja

Joomla templates by a4joomla